Pilnapadystė...
Batukus numina gana daug vaikų. Galbūt tai lemia lėtesnis gyvenimo būdas, galbūt tai, kad vasarą retai kuris vaikas palaksto basomis. Netreniruojami kojų ir pėdos raumenys būna silpni, raiščiai atsipalaidavę, todėl pėdos skliautas ,,sėda”, plokštėja. Vos ne kas antras ar trečias darželinukas turi kokių nors ortopedinių problemų.
Įgimtas pilnapadiškumas - išimtis
Pasitaiko naujagimių, kurie jau gimsta su pilnu paduku. Taip nutinka labai retai, ir gydytojai paprastai juos iškart pastebi: pėda būna prilenkta prie blauzdos, padas kaip sūpuoklė. Įgimta patologija dažniausiai gydoma chirurginiu būdu.
Pilnapadžiai kartais būna rachitu sergantys vaikai.
Tačiau dažniausiai pilnapadiškumas būna įgytas, kai vaikas jau pradeda vaikščioti. Pradėjęs pirmuosius žingsnelius tipenti sveikais padais, apie trečiuosius metus mažylis jau gali būti pilnapadis. Tai nesunku patebėti patiems tėvams, pakanka šlapią pėdutę pastatyti ant žemės, ir matyti, ar ji išgaubta, ar pilna.
Pirmąjį tyrimą namuose galima daryti jau tada, kai vaikas išmoksta tvirtai stovėti į nieką nesiremdamas - pirmųjų metų pabaioje. Jei tėvams kilo abejonių, iškart reikėtų vaikutį nuvesti pas ortopedą. Vėliau, apie trečiuosius metus, jau diagnozuojama pėdos patologija. Pėdos skliautas intensyviausiai formuojasi iki 7 metų amžiaus, o baigia formuotis apie 12-13 metus. Tada galima tik sustabdyti pilnapadiškumo progresavimą, bet atitaisyti pėdos jau neįmanoma.
Rizikos grupė
Didesnė tikimybė, kad mažylis turės ortopedinių problemų, jei tėvai pilnapadžiai, jei vyresni broliukai ar sesutės numindavo batukus. Dažniau pėdutė deformuojasi tiems vaikams, kurių silpnas raumenų tonusas, kurie eidami greičiau pavargsta. Anksti pradėjus rūpintis pėda, bus ,,užbėgta plokščiapadystei už akių”.
Išsamesnis tyrimas kompiuteriu
Šlapias mažos pėdutės atspaudas parodo, ar yra problema. Kilus įtarimui, kad vaiko pėdos netaisyklingos, gydytoja konsultantė Jūratė Janušauskienė patartų kreiptis į specialistą, kad tiksliau nustatytų diagnozę. Vienas iš diagnostikos būdų – kompiuterinis tyrimas.
Toks tyrimas prancūziška aparatūra kol kas atliekamas tik ,,Ortopedijos prekėse”( tyrimo kaina 15 Lt.) Statinis ir dinaminis tyrimas parodo pėdos spaudimo taškus, todėl tiksliai galima parinkti koreguojančias priemones.
Pagalba plokščiam padukui
Efektyviausias pilnapadiškumo koregavimo būdas – mankšta, masažas ir grūdinimasis. Vaikai plastiški, todėl fiziniai praatimai labai efektyvūs. Kasdien bent po kelias minutes vaikas turėtų įprasti daryti pratimus kojoms, naudodamas kamuoliukus, lazdas, virvę, pieštukus. Puiku, jei treniruojamos ne tik kojos, bet ir liemuo, nugara, šlaunys, nes tada stiprėja visas judėjimo- atramos aparatas. Nutirpus sniegui pilnapadžio vaiko geriausias draugas turėtų būti dviratis, o vasarą kiek galima dažniau reikėtų palakstyti basomis.
Be to, labai svarbu avėti tinkamais bateliais.
Batų ,,patobulinimas”
Pasitaiko laimingų atvejų, kada nežymi pėdos deformacija išnyksta savaime, vaikas išauga. Tačiau net ir tuo atveju, kai pilnapadiškumas nežymus, reikėtų padėti pėdutei. Kompiuteriu ištyrus pėdą matyti, kurie taškai kūno svorio spaudžiami nežymiai (mėlyna spalva), kurie per daug apkrauti (raudona spalva).
Mažiems vaikams dažniausiai nustatomas išilginis pilnapadiškumas. Pėdos atspaudas mažai gaubtas, per visą pado ilgį dominuoja raudona ir oranžinė spalvos. Paauglystės metais kai kuriems vaikams pradeda vystytis skersinis pilnapadiškumas, kai suplokštėja smarkiai spaudžiama priekinė pėdos dalis. Gydytojos nuomone, taip gali atsitikti aktyviai sportuojantiems mokiniams, ypač bėgikams, krepšininkams. Ta pati problema kamuoja ir paaugles, nuo mažens šokančias pramoginius šokius, nes avima bateliais aukštesne pakulne. Kad paauglystėje pėda neimtų plokštėti, sportininkams ir šokėjoms reikėtų nešioti specialius vidpadžius.
Kaip parenkami supinatoriai?
Geriausia, kai koreguojančius vidpadžius (supinatorius) parenka gydytojas, nes jis mato, ar abi pėdos deformuotos vienodai, ar nesiskiria kojų ilgis (pasitaiko, kad viena būna vos vos ilgesnė). Tai pėdai, kuri suplokštėjusi mažiau, gali būti parinktas minkštesnis vidpadis. Trumpesnei kojai tikslinga skirti pakeliantį supinatorių.
Supinatorius pritaikomas vaiko pėdai, o ne konkrečiam batui, todėl iš vienų batų juos galima perdėti į kitus. Vienintelis reikalavimas batams – jie turi būti tvirti, aukštesniu užkulniu. Šiuolaikiniai supinatoriai nemažina avalynės, nes yra trijų ketvirčių pado ilgio. Gydytojai rekomenduoja supinatorius keisti kas metai - pėda auga ir supinatoriaus forma nebetinka.
Ar visiems pilnapadžiams supinatoriai būtini?
J. Janušaauskienė sako, kad supinatoriai rekomenduojami ir sveikiems vaikams. Gerų firmų vaikiški bateliai paprastai visada būna su supinatoriais. Tačiau kai pilnapadiškumas stiprus, tikslinga nešioti specialius supinatorius. Kai kada vaikas ne tik pilnapadis, bet ir šleivapėdis. Kol nebūdavo pirkti specialios avalynės, gydytojai šleivapėdžiams patardavo avėti batus atvirkščiai, kairįjį batą sukeisti su dešiniuoju. Dabar tokio diskomforto vaikai išvengia, nes prekiaujama specialia avalyne ,,meškiukams”: abu poros batai beveik vienodi.
Supinatoriai ar speciali avalynė mažina nepatogumą, kurį vaikas patiria eidamas tolimesnį atstumą, bėgiodamas. Paprastai turintys ortopedinių problemų vaikai greičiau pavargsta, jiems ima mausti blauzdos raumenis, skaudėti padus.
Namie – su šlepetėmis
Pilnapadiškumo neišgydysi per savaitę ar mėnesį. Gydymas paprastai būna ilgas ir reguliarus: mankštos, treniruotės, masažai. Tėveliai turėtų stebėti, ar vaikas nešioja tinkamą avalynę lauke ir šlepetes namuose. Pilnapadžiams jokiu būdu negalima vaikščioti tik su kojinėmis ant lygių grindų, nes tada padas dar labiau plokštėja.
