Atopinio dermatito gydymo principai...
Egzema, arba atopiniu dermatitu (AD), serga nemaža dalis mūsų visuomenės narių – 5–10 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Pastaruoju metu ligonių, sergančių AD, skaičius didėja. Apie suaugusiųjų atopinį dermatitą...
Kokia liga yra atopinis dermatitas?
Tai lėtinis pasikartojantis epidermio ir dermos uždegimas, pasireiškiantis stipriu niežėjimu, odos sausumu ir tipišku odos bėrimu. Lėtinė atopinio dermatito eiga bei dažni paūmėjimai ne tik vargina simptomais, bet ir atsiliepia gyvenimo kokybei. Daugelis sergančiųjų dėl išbertos ar niežtinčios odos jaučia fizinį ir psichologinį diskomfortą, pamažu pradeda atsiriboti nuo visuomenės.
Kokios yra šiosligos priežastys?
Nors ligą sukeliantys mechanizmai nėra visiškai aiškūs, bet jos atsiradimas siejamas su:
• Genetiniais veiksniais. Apie 70 proc. ligonių ar jų artimųjų sirgo AD ar kitomis atopinėmis ligomis.
• Imuniniais veiksniais. Tiriant imuninį atsaką nustatoma T limfocitų disfunkcija.
• Alerginiais veiksniais. Aiškinantis anamnezę daugeliu atvejų pastebimas ryšys su tam tikrais alergenais.
Yra vadinamieji provokuojantys veiksniai, kurie gali nulemti ligos pradžią. Tai:
• Alergenai. Jie sukelia odos hiperergines reakcijas, jei ankstesnio kontakto su alergenu metu buvo sukėlę organizmo sensibilizaciją. Dažniausi alergenai:
Kontaktiniai: skalbiamieji milteliai, valikliai, balikliai, kosmetikos priemonės, lateksas ir kt.
Inhaliuojamieji: namų dulkės, augalų žiedadulkės, grybelių sporos, gyvulių pleiskanos ir plaukai.
Maisto: kai kurios daržovės, vaisiai, žuvys ir kitos jūros gėrybės, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, mėsa, šokoladas, kakava, riešutai, prieskoniai, kai kurie maistiniai dažai ir konservantai.
• Iritantai – tai bet kokios medžiagos, sukeliančios odos niežėjimą, perštėjimą ar paraudimą – muilas, odos priežiūros priemonės, cheminiai valikliai, aromatinės medžiagos, cigarečių dūmai, sintetiniai ar vilnoniai audiniai.
• Stafilokokų, streptokokų, herpeso virusų bei grybelių sukeltos infekcijos.
• Odos sausumą, prakaitavimą ar niežėjimą sukeliantys veiksniai:
Netinkama odos priežiūra – dažnas prausimasis muilu, maudymasis karštame vandenyje.
• Psichiniai veiksniai – stresas, didelė emocinė įtampa, pyktis
• Hormoniniai veiksniai – nėštumas, menstruacijos
• Klimato veiksniai – temperatūra, drėgmė, vėjas.
Kokie simptomai būdingi sergant atopiniu dermatitu?
Visiems būdingas niežulys, jis gali būti stiprus, varginantis, trikdyti paciento miego kokybę, skatinti nervingumą. Niežulys nulemia antrinių odos pažeidimų vystymąsi, odos barjerinės funkcijos sumažėjimą.
Ūminei ligos stadijai būdinga papulės, pūslelės, nukasymo žymės, pleiskanojimas, šlapiavimas, erozijos, šašai, kartais atsiranda antrinės infekcijos požymių.
Lėtinei stadijai būdinga papulės; nukasymo žymės; odos sukietėjimas; pigmentacijos sutrikimai; įtrūkimai;
Suaugusiems bėrimai lokalizuojasi veido, kaklo priekiniame ir šoniniame paviršiuje, riešų, plaštakų ir pėdų nugariniame paviršiuje, sąnarių lenkiamuosiuose paviršiuose.
Sunkiais ligos atvejais galimas generalizuotas odos bėrimas.
Kaip šiuo metu atopinis dermatitas gydomas?
Pirmiausia gydoma vietiškai.
Svarbu:
1. Pašalinti ar bent sumažinti visus dirginančius ir odos būklę bloginančius veiksnius. Tik tai padeda sėkmingai kontroliuoti ligą. Svarbu apsisaugoti ne tik nuo maisto alergenų, bet ir nuo inhaliuojamųjų, kontaktinių ar atmosferos dirgiklių.
2. Barjerinės odos funkcijos atkūrimas ir jos palaikymas emolientais. Emolientai sumažina padidėjusį odos jautrumą, gydo uždegimą, slopina niežėjimą, sumažina vandens trūkumą, pagerina odos mikrocirkuliaciją ir normalizuoja jos barjerinę funkciją. Jei oda itin sausa, pleiskanojanti, galima pasirinkti riebų kremą. Jei oda nėra labai išsausėjusi, profilaktiškai ją saugoti ar minkštinti geriau tinka losjonai ar pusiau riebūs kremai. Emolientus rekomenduojama naudoti kasdien ir be pertraukų, tepti dažnai, 4–6 kartus per parą ant drėgnos, po vandens procedūrų nespėjusios nudžiūti odos. Šie preparatai gali būti derinami su gydomaisiais tepalais, pažeistą vietą pirma tepant tepalu, paskui – emolientais.
3. Uždegimo slopinimas. Paūmėjusiam AD slopinti gydytojas skiria antihistamininių preparatų, įvairaus stiprumogliukokortikoidų tepalų, vietinių imunomoduliatorių.
Sunkiais AD atvejais skiriama geriamųjų gliukokortikosteroidų ir/ arba imunosupresantų, derinant su vietiniu gydymu.
Prisidėjusiai antrinei infekcijai gydyti skiriama antibiotikų išoriškai ir/ ar į vidų.
4. Fototerapija.
Gal yra kokių bendrų rekomendacijų, kurios padėtų atopiniu dermatitu sergantiems pacientams pasijusti geriau?
Pirmiausia patarčiau nevartoti alergiją sukeliančių maisto produktų (kai alergija patvirtinta specialiais tyrimo metodais), vengti potencialiai alergiją sukeliančių maisto produktų (citrusinių vaisių, šokolado, riešutų ir pan.).
Taip pat laikytis tam tikro režimo:
• buityje nenaudoti odą dirginančių priemonių (valiklių, skalbimo miltelių; patalynė, rankšluosčiai, drabužiai gali būti skalbiami tik ūkišku muilu);
• drabužiai neturi būti iš vilnos, sintetinio pluošto;
• tinkama kasdieninė odos priežiūra: maudytis kartą per dieną šiltu vandeniu, netrinti odos, naudoti tik švelnų prausiklį ar dušo aliejų;
• nusimaudžius ant drėgnos odos užtepti drėkinamųjų bei minkštinamųjų savybių turinčios odos priežiūros priemonės – emoliento;
• nenaudoti kvapnių ir spalvotų kosmetikos priemonių, plaukų lako, nagų lako ir kt.
