Vaikų atopinis dermatitas: problema, kurią būtina spręsti...

Atopinis dermatitas vaikams pasireiškia labai dažnai. Lietuvoje 2002 m. juo sirgo daugiau kaip 22 tūkstančiai vaikų. Per pastaruosius penkerius metus vaikų ligotumas išaugo beveik du kartus. Didžiausia problema yra tai, kad atopinis dermatitas dažnai pažeidžia labai mažus (nuo 2-6 mėn. iki 2 metų) vaikus, kurie daug sunkiau perneša ligas. Be to, daugeliui ligonių, sergančių atopiniu dermatitu, vėliau pasireiškia bronchų astma. Tad tinkamas šios ligos gydymas turi ypatingą reikšmę.

Atopinis dermatitas – tai lėtinis alerginis odos uždegimas, kuris pasireiškia viso kūno ar tam tikrų vietų papuliniais bėrimais raudoname fone, kartu smarkiai niežti. Mažiems vaikams būdingi šlapiuojantys veido ir tiesiamųjų galūnių paviršiaus bėrimai.

Vyresniems būna sausų bėrimų su odos infiltracija bei sustorėjimu (lichenifikacija), dažniausiai lenkiamuosiuose paviršiuose. Gali būti papildomų simptomų: odos sausumas, plaukuota keratozė, niežėjimas prakaituojant ir kt. Tipinis atopinio dermatito požymis – per nukasytą odą patekusio Staphilococcus aureus sukeltas odos uždegimas.

Pagrindinė vaikų atopinio dermatito priežastis – alergija

Dažniausiai pasireiškia alergija maistui (80 proc. sergančiųjų). Jei vaikas turi paveldėtą polinkį, beveik kiekvienas maisto produktas gali sukelti alergiją. Tačiau dažniausiai pasireiškia alergija karvės pienui, kiaušiniams, įvairioms grūdinėms kultūroms, ypač kviečiams, šiek tiek vėliau įsijautrinama žuviai, riešutams, citrusiniams vaisiams. Šokoladas, kakava, konservantai bei stabilizuojamosios medžiagos, taip pat sirupo formos vaistai ir B grupės vitaminai gali sukelti pseudoalergines reakcijas.

Kiek vyresniems vaikams ligą gali išprovokuoti aplinkos alergenai (namų dulkių erkutės, žiedadulkės), o kontaktiniai alergenai (metalai, lateksas, parfumerinės medžiagos, cheminės medžiagos, sintetika) dažniau pažeidžia paauglių ir suaugusiųjų odą. Alergijai turi įtaką ir emocinis stresas, klimato sąlygos, odos išsausėjimas.

Svarbiausi gydymo principai

Ligos išvengti sunku, kadangi jos atsiradimą lemia genetinis paveldėjimas, o genų mes kol kas pakeisti negalime. Galima tik padėti vaikui: tam, kuris jau turi polinkį, neįsijautrinti, o alergiškam kuo mažiau kontaktuoti su alergenais.

Tinkama dieta – profilaktikos ir gydymo pagrindas

Profilaktikos priemonės priklauso nuo to, kokios yra alergiją sukėlusios medžiagos.

Vaikams pirmasis pagalbos ir gydymo metodas yra dieta be alergiją sukeliančių produktų.

Kūdikiams
Alergiškiems kūdikiams rekomenduojama neduoti karvės pieno. Jie turėtų būti kuo ilgiau maitinami motinos pienu, tik mama turėtų laikytis dietos – nors jos pienas alergijos nesukelia, bet tokį poveikį gali turėti medžiagos, kurias ji gauna su maistu.

Jeigu motinos pieno nėra, tuomet rekomenduojami hidrolizuotų baltymų adaptuoti pieno mišiniai. Sojos adaptuoti mišiniai taip pat gali kelti alergiją, be to, dėl estrogeninio poveikio jie visai netinka berniukams. Pradėjus maitinti košėmis, reikia turėti galvoje, kad dažnai alergiją sukelia grūdinės kultūros, ypač kviečiai. Perkant jau paruoštas košes reiktų atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje nebūtų nei citrusinių vaisių, nei morkų, nei kitų alergiją sukeliančių produktų.

Didesniems vaikams
Dieta skiriama atsižvelgiant į tai, kam jie yra alergiški. Jeigu tai dar nenustatyta, reiktų laikytis bendrų rekomendacijų: vartoti rūgščius pieno produktus (kefyrą ar rūgpienį), baltą sūrį, iš mėsos – triušieną, nutrijos mėsą, jautieną, kiaulieną.

Stengtis nevalgyti varškės, šokolado, chalvos, medaus, riešutų, vištienos ir veršienos, pieniškų dešrelių ir negerti karvės pieno. Iš grūdinių kultūrų mažiau alergiją kelia miežiai ir avižos. Būtina atsisakyti kečupo, traškučių, spalvotų limonadų, kramtomosios gumos, citrusinių vaisių ir jų sulčių.

Alergiją kelti gali raudonos spalvos vaisiai ir uogos, todėl geriau vaikams duoti šviesių vaisių ir daržovių: gelsvų obuolių, baltųjų serbentų, žiedinių kopūstų, brokolių ir kt.

Emolientai būtini visiems sergantiesiems

Emolientai – tai drėkinamosios medžiagos, kurių sudėtyje nėra jokių medikamentų, dirginančių, spalvinančių medžiagų, pieno rūgšties. Jos nesukelia dirginimo. Emolientai vartojami tam, kad oda visą laiką būtų drėgna. Odos išsausėjimas pats savaime gali būti atopinį dermatitą provokuojantis veiksnys. Emolientai (Pvz., Excipial kremai, U Hydrolotio, U Lipolotio ir kt.) sudrėkina odą 3-4 valandoms, todėl turi būti vartojami dažnai, kelis kartus per dieną, ilgą laiką.

Tepti reikia ir po kiekvieno maudymosi – iškart, dar drėgną odą (per 3 minutes).

Gydymas etapais, atsižvelgiant į ligos sunkumą

Pirmiausia bet kuriuo atveju reikia rinktis vietinių gliukokortikosteroidų tepalus. Jų pasirinkimas tikrai didelis ir jie turi būti parenkami atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį. Dėl jų nepageidaujamo poveikio (vazokonstrikcijos) vaikams kortikosteroidų tepalus reiktų stengtis naudoti kuo silpnesnius ir kuo trumpesnį laiką. Silpniausi yra hidrokortizono ir prednizolono tepalai – Linola NH, Alpicort-N, Premandol. Iš stipresnių dažniau naudojami Cutivate, Advantan, Elocon.

Lietuvoje neseniai pasirodė nehormoniniai, tačiau labai panašų poveikį į gliukokortikosteroidų tepalus turintys imunomoduliatoriai. Ji neturi hormonams būdingų šalutinių poveikių ir yra veiksmingai apie 70 proc. atopinio dermatito atvejų.

Visi minėti tepalai naudojami ir lengvo, ir vidutinio, ir sunkaus atopinio dermatito atvejais.

Jeigu neužtenka tokio gydymo (be to, ne visada galima ilgai vartoti hormoninius preparatus), reiktų pasirinkti ar papildomai skirti antihistamininių preparatų. Ilgiau vartoti tinkamesni antrosios kartos (klaritinas, cetirizinas, loratidinas) arba naujosios kartos vaistai (desloratidinas, levocetirizinas).

Šie vaistai turi būti vartojami ilgą laiką, dažnai neužtenka savaitės ar dviejų. Yra ligonių, kuriems jų tenka vartoti metų metus, nes, vos nutraukus gydymą, iš karto liga paūmėja. Yra atlikti tyrimai, kurie įrodo, kad minėtų antrosios kartos antihistamininių vaistų galima vartoti ilgą laiką, nebijant šalutinių poveikių.

Jeigu alerginis dermatitas tiek aktyvus, kad šitų preparatų neužtenka, dažnai kartu reikia ir neilgų I kartos antihistamininių vaistų kursų.

Jeigu nepakanka visų minėtų priemonių, ligos eiga sunki, gydoma stacionare. Tada gydoma trumpais geriamųjų kortikosteroidų (prednizolono) kursais arba, jei reikia, imunosupresantais (ciklosporinas A).

Yra ir alternatyvių gydymo būdų: imunoterapija, plazmoterezė, gama globulinas, citostatikai. Tai tikrai sudėtingas ir galintis sukelti daugiau šalutinių poveikių gydymas, todėl skiriamas ne kiekvienam. Bet jei ligonio būklė sunki, nori nenori jį reikia taikyti.

Apskirtai atopinio dermatito gydymas yra ilgas, reikalaujantis labai daug kantrybės procesas.

Komplikacijų pavojus

Vienas gydymo aspektas, kurį reikia paminėti, – tai antrinės infekcijos galimybė. Infekcija gali patekti per nukasytas vietas. Dažniausia infekcija – staphilococcus aureus. Jis aptinkamas iki 90 proc. sergančiųjų odoje. Tokiais atvejais turi būti skirtas bendrinis ar vietinis antibakterinis gydymas.

Visai išgydyti alergiją galimybės kol kas nėra. Vaistų reikia vartoti tol, kol būklė pagerėja. Maždaug 2/3 vaikų iki 5-7 metų amžiaus šią ligą “išauga”. Likusiems 1/3 vaikų alergija gali varginti visą gyvenimą. Dažnai kartu su atopiniu dermatitu pasireiškia bronchų astma ir alerginis rinitas. Būna atvejų, kad paauglystėje kuriam laikui alergija išnyksta, o ligoniui suaugus vėl pasireiškia jau kita forma – bronchų astma, alerginiu rinitu.

Nors nėra įrodyta, kad negydomas atopinis dermatitas būtinai progresuoja ir tampa sunkesnės formos ar išsivysto kitos alerginės ligos, tačiau reikia žinoti, kad rizika vėliau joms išsivystyti visada yra. Kita vertus, tyrimai įrodo, kad tinkamai gydant atopinį dermatitą, galima šiek tiek atitolinti kitas alergines ligas. Tai irgi yra svarbu.

Gydyti būtina ir dėl to, kad liga sukelia daug psichologinių problemų ir sergančiam vaikui, ir visai šeimai. Vaikai negali valgyti daugelio maisto produktų, jie kenčia ir dėl odos, kad ji yra negraži, ir dėl niežulio, kuris juos kamuoja. Jie nevalgo, nemiega, kasosi, sutrinka jų gyvenimo ritmas. Tai didelė problema tėvams, varginanti visą šeimą.


...atgal...