01/27/2008
 

Visi pastebime, kaip keičiasi besilaukianti vaiko mama, tos permainos mums aiškiai matomos ir savaime suprantamos. Tačiau ir tėtis, belaukdamas į pasaulį ateinančio savo palikuonio, išgyvena daugybę tokių permainų.

Kai kurie tėveliai pakeičia savo išvaizdą, pavyzdžiui, pradeda auginti barzdą; kiti, norėdami būti tikri, kad pajėgs išlaikyti padidėjusią šeimą, pakeičia darbą. Dar kiti remontuoja namus arba imasi kokio nors naujo sumanymo. Visi jie galvoja apie savo pačių tėvus ir svarsto, ar ir jie bus tokie patys. Dauguma jų būna smarkiai sunerimę, nors vyrai to ir neparodo. Tokie mišrūs jausmai suteikia energijos keisti savo gyvenimą, prisirišti prie vaiko ir tapti tokiu tėvu, kokio jam reikia: taigi tai sveiki rūpesčiai.

Tėvas yra labai svarbus asmuo vaiko gyvenime - netgi dar prieš jam gimstant. Daugelis tėvų "žaidžia" su dar negimusiu vaiku: kalbasi su juo, dainuoja arba glosto motinos pilvą. Gimęs vaikas atpažįsta tėvo balsą, jeigu iki tol jis buvo taip arti.

Toks tėvo aktyvumas naujagimiui duoda daug naudos. Kai tėvas šalia, ir gimdymas vyksta lengviau, o augantys vaikai labiau pažįsta save, jiems geriau sekasi mokykloje.

Tėveliai - tai ne mamytės (ir mes visai nenorėtume, kad jie būtų mamytės!). Tėčių ryšiai su vaikais visai kitokie nei mamų. Jau apie 4 savaitę kūdikis, pamatęs tėvą, reaguoja ypatingai. Jis išsilenkia į priekį, o veidelyje pasirodo gyvo laukimo išraiška - antakiai pakelti, burnytė praverta, akutės žvitrios. Jis pasirengęs žaisti. Kūdikio žaidimai, pokalbiai, pasisveikinimai ir juokai su tėveliu visai kitokie nei su mamyte.

Tėčių ir mamų taikomi ugdymo būdai dažnai būna skirtingi. Jie vaikui perteikia skirtingus požiūrius į gyvenimą ir ugdo įvairius įgūdžius. Abu tėvai moko vaiką praktiškai, atlikdami įvairius veiksmus - savaip rūpindamiesi vaiku ir mokydamiesi iš klaidų. Ir tėvui, ir motinai reikia laiko, kad galėtų patirti, kokie yra tie nauji įgūdžiai.

Tėveliai gali rengtis naujam vaidmeniui ne tik lankydami gimdymo mokyklą ir skaitydami specialistų straipsnius, bet ir mėgindami atsakyti į tokius klausimus:

Kaip linksmini arba ramini motinos įsčiose esantį vaiką?
Kaip jis reaguoja?
Ar padainuoji jam specialiai skirtą dainelę?
Kiek norėtum dalyvauti fizinėje vaiko globoje?
Kokius uždavinius globojant vaiką norėtum prisiimti sau?
Kada ketini juos atlikti?
Ką norėtum daryti taip, kaip darydavo Tavo tėvas?
Ką norėtum daryti kitaip?
Ar pakeitei savo išvaizdą?
Kaip pats įsivaizduoji gerą tėvą?
 Ar vaikas turės Tavo vardą, dėvės Tavo drabužius, žais su Tavo senais žaislais?
O gal norėtum pradėti viską iš naujo?